Lapkričio 21 – oji pasaulinė Sveikinimosi diena. Šią dieną paminėjo ir mūsų mokykla.

Paruošėme stendą, stebėjome sveikinimosi kultūrą mokykloje, kalbų kabinetų duris puošėme sveikinimosi žodžiais ir ankstyvą rytą sveikinome visus su M. Mikutavičiaus daina ir linkėjome sveikintis.

Nuo pasisveikinimo prasideda bendravimas. Ką gi išreiškiame pasisveikindami? Džiaugsmą, kad susitikome, pagarbą? Savo šios dienos gerą (blogą) nuotaiką?

Mokiniai mokykloje bendrauja tarpusavyje, su mokytojais, su aptarnaujančiu personalu. Pasirodo, vyresniųjų klasių mokiniai su bendraklasiais, draugais sveikinasi daug noriau negu su vyresniaisiais, o pradinių klasių mokiniai atvirkščiai - dažniau sveikinasi su pažįstamais ir nepažįstamais mokytojais, aptarnaujančiu personalu. Su toje klasėje dirbančiais mokytojais sveikinasi apie 70 proc. 5-10 klasių mokinių, o su visais mokyklos darbuotojais – tik apie 18 proc. mokinių. Mokyklos bendruomenė džiaugiasi mandagiais mokiniais, kurie nepamiršta pasisveikinti, tai Saulė Pranaitytė (11kl.), Karolis Sederevičius (9kl.), Ugnė Antanaitytė, Saulė Jurkšaitytė, Raminta Miliūnaitė (8 kl.), septintokai Pijus Bartkus, Deimantas Indriūnas, Deimantas Samajauskas, šeštokės Kamilė Indriūnaitė ir Emilija Sederevičiūtė, penktokė Saulė Baltrušaitytė. Sąrašas neilgas. Turbūt turėtume palaikyti televizijos laidų vedėjos muzikologės Zitos Kelmickaitės idėją šaliai – ji siūlo nepamiršti sveikinimosi kaip savo tautiškumo. „Lietuvoje visada buvo sena tradicija sveikintis, o dabar visi stebisi, kad tai daroma tik užsienyje. Čia visi sveikindavosi ir nusišypsodavo, bet tai daryti liovėsi patys žmonės. Svarbu meilė mums patiems, savai kalbai, o nuo to daug kas prasideda.“

Taigi nepamirškite sveikintis ir būsite pasveikinti. Šaltą dieną jaukiai šildo ir nuoširdi šypsena.