Šiemet Laisvės gynėjų diena kitokia, bet neužmiršta. Pagerbiant  Sausio 13-osios aukas ir visus, apgynusius laisvę, mūsų kraštietė Lietuvos Respublikos Seimo narė Irena Haase paskelbė konkursą „LAISVĖS KARTA SAKO JIEMS „AČIŪ“ - kvietė moksleivius  kurti eiles, rašyti esė  ir kitokių žanrų literatūros kūrinius Laisvės gynėjų dienos tema. Džiugu, kad lietuvių kalbos mokytojų Danutės Aniulienės ir Rimutės Jievaitienės paraginti, savo mintis noriai išsakė mūsų mokiniai. Paskaitykite.

Laisvės troškimas

Naktį tą priešas atėjo

Pavogt mūsų laisvės,

Tačiau laisvės troškimas

It balandis pakilo

Ir viltį kiekvieno širdy įžiebė.

Nors priešo ranka

Bandė smogti jėga,

Mes jos nepabūgom -

Vieningai pastatėme

Stipriausią laisvės sieną.

Mes įveikėm priešą,

Nes tą naktį

Laisvės troškimas

Buvo stipriausias -

Visų mūsų širdyse.

Gytė Rimkutė, 7 kl.

Sausio 13-tajai

Spygliuota viela,

Skamba liaudies daina,

Dega laisvės laužai -

Reikia priešus įveikt!

Rankos kimba grandinėn,

Stoja drąsios krūtinės.

Drasko širdį tautos

Piktos rankos audros.

Visada aš žinau,

Kai šią dieną matau:

Ji svarbi ir gyva,

Nes Tėvynė – laisva!

Oskaras Šefleris, 7 kl.

Sausio 13-ąją

Šaltoj nakty budėjot jūs,

   Tamsioj nakty budėjot jūs,

             Drąsūs,  vilties pilni,

                        Tikėję laisve ir ateitimi.

   Kovojot be ginklų, tik širdimi,

        Nepabūgot susitikt su mirtimi.

                    Kad laisvoj šaly gyventi galiu,

                             Dėkingas  aš  esu.

Ignas Bataitis, 7 kl.

Laisvė buvo trapi

Suskambėjo varpai,

Kvietė rinktis visus.

Priešai nuožmūs, pikti

Jau riaumojo prieš mus.

Laisvė buvo trapi,

Kaip gėlelė gležna,

Bet didvyriai tvirti

Ją apgynė tada.

Neišdils atminty

Tų didvyrių vardai

Ir jų sesė viena

Amžinai liks jauna...

Deimantė Viliūšytė, 7 kl.

Laisvę branginsim

Sausio 13-os dienos

Nepamiršim niekados,

Kai pernakt laužai liepsnojo,

Žmonės himną giedojo,

Su malda prieš tankus ėjo,                                                                       

Didžia pergale tikėjo,

Šūviai priešų aidėjo,

Kraujo upės tekėjo...

------------------------------

Gležna atminties gėlelė

Primena Laisvės kelią.

Sunkus narsuolių žygis

Širdy  mano pažadu žydi:

Būsi, Tėvyne, laisva šalis.

Mes -  tavoji ateitis -

Laisvę branginsim,

O jei reikės -  tai ir ginsim!

Kamilė Mockutė, 7 kl.

Kodėl svarbu saugoti ir puoselėti laisvę, ginti savo valstybę?

Kas yra laisvė? Ir kodėl svarbu ją saugoti? Šią sąvoką visais amžiais nagrinėjo ne tik paprasti žmonės, tačiau ir žinomiausi filosofai, nes tai buvo viena iš svarbiausių vertybių, kurią buvo būtina išsaugoti. Tačiau kiekvienas ją suprato skirtingai. Žanas Žakas Ruso apie laisvę sakė: „ Tas, kuris nori būti laisvas, iš tikro yra laisvas “, o Šarlis Monteskjė laisvės sąvoką apibrėžė kaip teisę daryti viską, ką leidžia

Lietuva iš kitų valstybių išsiskiria savo vieningumu ir drąsa. Kiekviena kova tik sustiprino Lietuvą ir parodė, kokia ji vieninga gali būti ištikus bėdai ir kokie mes stiprūs galime tapti norėdami apginti savo laisvę ir valstybę. Manau, kiekvienas lietuvis nori savos laisvės, laisvo pasirinkimo tarti žodį ir būti išgirstas. Lietuvos praeitis buvo labai sunki, buvome prispausti, neturėjome laisvės, buvome kaip avinėliai vedžiojami ir kankinami. Niekas nebenori grįžti į tuos laikus, todėl kovojame visais įmanomais būdais siekdami išsaugoti laisvę ir pabėgti nuo priespaudos.

Lietuvių laisvės troškimo, vienybės ir drąsos diena yra Sausio 13-oji. Šią datą žino visi lietuviai, net ir patys mažiausieji. Kiekvienais metais šios dienos rytą  mes atiduodame pagarbą tiems, kurie nebijojo paaukoti savo gyvybės dėl visos Lietuvos laisvės ir gerovės. Jų dėka dar ir šiandien galima džiaugtis, kad esame laisvi ir galime kalbėti savo kalba ir gyventi pagal savo papročius. Ne veltui Justinas Marcinkevičius rašė: ,,Pasaulis mato – pasiekta smurto ir žiaurumo viršūnė: nužudyti, tankų vikšrais sutraiškyti beginkliai žmonės, kurie niekam negrasino, niekam nekėlė jokio pavojaus. Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o savo žemę, jų akys buvo pakeltos į savo dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami: Lie- tu- va! Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose, nunešdami jį prie Dievo kojų.“ Dabar pasakyčiau, kad jų kraujo lašai virto melsvomis neužmirštuolėmis ir žiburėliais languose ankstyvą Sausio 13-osios rytą.  Manau, kad mes mylime ir esame pasiruošę ginti savo valstybę, kad būtume laisvi, nevaržomi kitų, turėtume teisę reikšti savo mintis ir jos būtų išgirstos.

Sausio 13-ąją savo gyvybes paaukojo keturiolika lietuvių, kurių akyse net ir po mirties ruseno viltis išgelbėti tėvynę. Šią dieną mirė vienturčiai vaikai, tėvai ir seneliai. Sausio 13-osios gynėjai žinojo, kas  gali laukti susidūrus akis į akį su priešais, tačiau tai vis tiek nepakeitė jų minčių ir jausmų, jų širdyse nebuvo vietos baimei, joje degė tik liepsna. Tai buvo viltis, kuri tik dar labiau įžiebė drąsos ir stiprybės. Ta liepsna atsirado dėl meilės tėvynei ir troškimo ją išgelbėti,  todėl būtent kiekvienais metais norėdami priminti jų auką mes uždegame žvakę, kurios šviesa užgožia tamsą. Ši maža žvakės liepsna mums parodo, kad net ir mažiausi, iš išorės atrodantys silpni dalykai gali nugalėti tamsą ir blogį, kaip ir beginkliai lietuviai Sausio 13-aja nugalėjo įsibrovėlius vien tik savo meile. Jų vardus mes prisiminsime dar ilgai ir šią atminimo tradiciją mes perduosime iš kartos į kartą, kad jų atminimas nebūtų pamirštas. Šie vardai visada bus žinomi Lietuvai, tai yra: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka,  Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis ir Vytautas Vaitkus. Jie jau amžiams atgulė į kapą, tačiau jų nuopelnas dar iki šiol gyvuoja ,tai yra  Lietuvos nepriklausomybė.

Aš galiu didžiuotis, kad esu šios valstybės pilietė ir kad mano senelis taip pat nepabūgo ginti Lietuvos. Kai buvau maža, jis man papasakojo, kaip jie dainavo dainas laukdami blogiausio. Aš taip pat seksiu jo pėdomis ir neišsigąsiu ginti ir prireikus pasiaukoti dėl savo krašto, kad apginčiau jos laisvę, kalbą ir raštą. Sausio 13-osios gynėjai mane tik dar labiau įkvėpė nepasiduoti dėl svarbaus tikslo. Jų aukų dėka mes dabar gyvename laisvą gyvenimą, galime kalbėti savo kalba ir rašyti.

Galiu teigti, kad būdami laisvi mes turime galimybę kurti ir išreikšti save, mes galime būti savimi. Lietuvoje laisvė gyvuos tol, kol mes ją vertinsime ir prireikus nebijosime jos ginti.

Miglė Sutkutė, 11 kl., Lukšių V.Grybo gimnazijos Gelgaudiškio skyrius