Vasario 16-osios minėjimo metu Šakių 405-osios kuopos jaunieji šauliai davė pasižadėjimus. Džiaugiamės ir trimis mūsų mokyklos jaunaisias šauliais aštuntokais, tai: Paulius Garkauskas, Mykolas Pavalkis ir Andrėja Tarvainytė, kurie davė pasižadėjimus. Jaunuosius šaulius pasveikimo Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis ir Šakių 405–osios kuopos vadas Saulius Venskaitis.

Prie įspūdingų dangaus vartų Dievas, Angelas ir Velnias (vienuoliktokų asmenyse) vasario 14-ąją sprendė dvyliktokų likimą.

Visagalis dievas, pasirodo, didelį indėlį įdėjęs į mūsų dvyliktokų kūrimą: sukūręs protingus padarus, kurie 12 metų be šimto dienų dantimis bei nagais besikabindami klibančiomis kopėčiomis lipo į mokslo šviesų rūmą, visomis jėgomis atiduodami pagarbą savo mylimos mokyklos vyresnybei ir aukodami šviesaus proto lavinimui gražiausias jaunystės dienas. Bet dabar kūrėjas supratęs, kad dvylika metų trindamos apynaujus mokyklos suolus, šios asmenybės ne ką tepasiekė. Taigi paskutiniojo teismo dieną kvietė visus juos prie Dangaus vartų gailėtis už savo nusižengimus.

Apie gerus dvyliktokų darbus ryžosi paliudyti direktorė Odeta Dailidienė.

Tačiau tai negelbėjo - jie vis tiek turėjo išpirkti nuodėmes: dailiojo čiuožimo iš pamokų meistrai dėliojo pamokų tvarkaraštį, vengiantys fizinio ugdymo šoko, atliko pratimus, stiprinančius visus kūno raumenis, nusidėję „už ilgalaikius vairavimo kursus“ atpažino automobilio detales, „MR ir MIS flirtas“ deklamavo Šekspyro sonetą, nelankantys lietuvių kalbos pamokų gavo rimuoti eilėraštį, tyleniai - pasakyti greitakalbę, gyvenantys internete - IT naudojamus trumpinius išversti į lietuvių kalbą, vengiantys judėti tikrinosi sveikatą...

Klasės vadovė turėjo pasakyti auklėtiniams po komplimentą ir įtikinti, jog pragaro šie nenusipelnę. Dvyliktokai šmaikščiu testamentu išdalijo visą mokyklos turtą. Vienuoliktokai, vyresniesiems draugams dovanodami Šimtadienio kalendorių, linkėjo nepamiršti, kad laikas iki egzaminų tirpte tirpsta.

Į mokyklos aktų salę rinkosi pradinių klasių mokiniai. Kai kurie susikaupę, pasipuošę, su rūpesčiu širdyje, juk teks lipti ant scenos, kiti ramūs, laukdami renginio pradžios.

Renginį pradėjo pradinių klasių mokytoja Virginija Kasparaitienė, klausdama mokinių, kokia valstybės šventė artėja. Mažieji mokiniai nepamiršo paminėti ne tik Vasario 16-osios, bet ir Valentino dienos. Mokytoja pasakė, kad kol gyva kalba, tol gyva tauta. Todėl Lietuvos nepriklausomybės dienos proga surengėme eilėraščių „Iš mažos širdelės“ šventę.

Šventę pradėjo šokėjai, vadovaujami mokytojos Violetos Mikelaitytės, linksmu šokiu puikiai nuteikdami mažuosius skaitovus.

Pirmiausiai ant scenos lipo pirmokai, garsiai ir aiškiai stengdamiesi išsakyti žodžius, skirtus mylimai gimtinei. Raiškų žodį tarė antrokai ir trečiokai, kiek tyliau deklamavo ketvirtokai. Jiems labiausiai buvo nedrąsu, nes prasideda toks gyvenimo tarpsnis.

Pavaduotoja Lilija Ūsienė, įteikdama Padėkas už eilėraščių deklamavimą, pastebėjo, kad deklamavusių mokinių eilėraščiai beveik nesikartojo, vadinasi, kiek daug gražių eilių yra parašyta brangiai mūsų Tėvynei. Pagyrė pradinukus už uniformų vilkėjimą.

Kol bus tokių šaunių mokinių, gebančių skaityti ir suprasti tautos lūkesčius, gyvuos ir stiprės nepriklausoma Lietuva.