Spalio 8-11 dienomis 8 klasės mokinės Iveta Česnulevičiūtė , Karolina Jociūtė bei biologijos mokytoja Rita Murauskienė dalyvavo Tarptautinio projekto „Paskui paukščius“ ekspedicijoje Lenkijoje. Šią kelionę organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Ekspedicijos dalyviai buvo jaunieji ornitologai bei jų mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų. Kartu su ornitologais vykti buvo pakviesta trys mokyklos -konkurso „Pamoka gamtoje, svajokime drauge“ nugalėtojos. Prieš pradedant kelionę po Lenkijos nacionalinius parkus kiekvienai komandai buvo skirta konkreti užduotis – nurodyta paukščiai, kuriuos turės skaičiuoti. Mums teko miesto paukščiai- karveliai.
Keturias dienas praleidome gražioje gamtoje. Mokėmės pažinti mus supantį pasaulį- augalus, gyvūnus. Pajutome didžiulį gamtos ir žmogaus ryšį. Pirmąją kelionės dieną aplankėme Belovežo nacionalinį parką, kuris įkurtas 1932 m., o 1992 m. įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Vaikščiodami Belovežo girios takais susipažinome su įspūdingiausia sengire Europoje. Žavėjomės medžiais milžinais. 500, 300 metų ąžuolais, bukais. Matėme, kad aukštas, storas egles yra apnikęs žievėgraužis tipografas. Mus lydėjusi parko darbuotoja pasakojo , kad kai eglė nudžiūsta ir kenkėjas perskrenda ant sveikų medžių, nudžiūvėlė, kad nekeltų pavojaus, nupjaunama ir paliekama gulėti kol visiškai supus. Ateityje dar po keleto metų neliks nė vienos senos gal 120 metų eglės. Sužinojome, kad Belovežo girioje gyvena didžiausia pasaulyje stumbrų populiacija.
Antrąją kelionės dieną lankėmės Maguros nacionaliniame parke. Jis plyti pietryčių Lenkijoje Mažosios Lenkijos ir Pakarpatės srityse su Žemųjų Beskidų kalnyno ruožu. Vykstant puikiu autobusu daug įdomaus apie šalies istoriją pasakojo gidė Lina. Parko teritorijoje daug gamtinių ir istorinių vertybių. Matėme daug medinių cerkvių. Parke veisiasi 137 paukščių rūšys, rečiausi iš jų yra kilnieji ereliai, juodieji gandrai. Saugomos 35 nykstančios gyvūnų rūšys- rudosios meškos, vilkai. Buvo įdomu pamatyti ir paimti į rankas ugningąją salamandrą. Tai įdomus retas gyvūnas. Stebėjome augaliją- bukų mišką, kėnius, dygioji slyva. Ant gulinčio medžio matėme į grybus panašius protistus – rutuliškąją raudenę. Vakare vykome į Soliną. Miegojome gražiame medinių rąstų slidininkų viešbutyje.
Trečiąją dieną lankėme Beščadų nacionalinį parką. Tai vienas įdomiausių gamtos regionų Lenkijoje ir trečias pagal dydį nacionalinis parkas. Žavingi kalnai su laukine gamta. Prieš keliaudami į kalnus lankėmės muziejuje, susipažinome su eksponatais. Po to kopėme į kalnus, apaugusius rudeniškomis spalvomis pasipuošusiais medžiais. Kopimas buvo savo jėgų išbandymas. Šiame žygyje pėsčiomis nukeliavome 12 km. Sustodavome trumpam poilsiui, pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais, nematytais, retais augalais. Vienas iš jų - tai bestiebė karlina. Užkopėme į 1297m. aukštį . Atsivėrė labai gražus kraštovaizdis. Buvo gera pajusti gamtos ir žmogaus dvasinį ryšį aukštai kalnuose. Lipimas žemyn nuo kalno taip pat reikalavo pastangų. Visi sėkmingai grįžome į autobusą.
Ketvirtoji diena – kelionė namų link. Vykome į Liubliną. Ten lankėmės miesto istorijos muziejuje, kuris įsikūręs pilyje. Pavaikščiojome gražiomis senamiesčio gatvelėmis. Autobuse neprailgo, nes ekskursijos vadovai vedė viktoriną. Moksleiviai atakinėjo į klausimus, gavo dovanų. Vyko refleksija, aptarėme, kokius paukščius pastebėjome per praėjusias dienas.
Esame dėkingi ekspedicijos vadovams, kurie mokė pažinti gamtą, matyti jos grožį, suteikė įdomios informacijos - tai LMNŠC gamtos skyriaus vadovas Almantas Kulbis, Gediminas Petkus, valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė bei gidė Lina, kuri papasakojo Lenkijos istoriją.
Biologijos mokytoja Rita Murauskienė
