Besibaigiant mokslo metams šeštokai išvyko į kaimyninį rajoną aplankyti pilių ir piliakalnių. Šiemet jau keliavome pėsčiomis į Maštaičių piliakalnį, tad ši išvyka - lyg žygio tęsinys. Pirmoji stotelė - Panemunių regioninio parko lankytojų centre. Čia susipažinome su gyvenimo prie Nemuno ypatumais: sužinojome, kokios valtys plaukiojo Nemune, kas yra vytinės, ką veikė sielininkai, kokie gyvūnai ir augalai gyvena parko teritorijoje, „plaukėme valtimi“ ir dalyvavome žaidime.
Kita mūsų stotelė – Seredžius, kur įkopę į aukštą piliakalnį, dar vadinamą „Palemono kalnu“, grožėjomės atsiveriančia panorama, mėgindami įsivaizduoti, kur stovėjo kryžiuočių Dubysos pilis, o kur Pieštvės pilis. Pirmosios pilys Nemuno pakrantėj statytos dar Viduramžiais kaip kovų su kryžiuočiais gynybiniai postai. Po Žalgirio mūšio jų svarba sunyko, tačiau pilys atgimė XVI–XVII a., kai Nemunas tapo prekybos keliu. Raudonės pilis yra priskiriama tokioms antrosios kartos reprezentacinėms pilims. Įkopę į bokštą ir pasidairę po gražinamą pilies ir parko teritoriją iškeliavome į aukštame Nemuno krante stovinčią dar vieną - Panemunės pilį. Joje apžiūrėjome karcerį, pilies virtuvę, siaurais stačiais laiptais pasiekėme aukščiausią pilies vietą ir pasivaikščiojome po parką. Įsitikinome, jog nereikia keliauti toli, kad patirtum puikių įspūdžių – daug įdomių dalykų yra visai čia pat.